© Lietuvos vadybos konsultantų asociacija

Visos teisės saugomos

Finansų specialistų ir vadovų darbo rinkos apžvalga

October 27, 2017

„Primum Esse“ konsultantė Vaidilutė Žukauskienė kasmetinėje „Verslo Žinių“ organizuojamoje Buhalterių konferencijoje dalinosi įžvalgomis apie tai, kokia šiai dienai darbo rinka, kalbant apie finansų specialistus ir vadovus. Kokią situaciją šiandien mes matome, finansų profesionalų tarpe ieškodami geriausiųjų, ir kas mūsų laukia artimiausioje ateityje.  

 

 

 

Išnagrinėjau pastarųjų metų mūsų vykdytų projektų, susijusių su finansų žmonių paieška, duomenis. Taip pat peržiūrėjau informaciją populiariausiuose darbo skelbimų portaluose. Norėjau giliau pažvelgti į tai, apie ką mes kalbamės su darbdaviais aiškindamiesi jų poreikius ir kas gi galiausiai atsispindi skelbimuose viešojoje erdvėje. Taip pat - kokia žinutė siunčiama kandidatams, kuriuos siekiame pritraukti tiesioginės paieškos būdu. Šio nedidelio tyrimo rezultatai nenustebino, tačiau tam tikros įžvalgos pasirodė įdomios.

 

Daugumoje skelbimų akcentuojami formalieji reikalavimai: specifinis išsilavinimas, patirtis, užsienio kalbos bei buhalterinių programų valdymas. Kiekvienas kandidatas, kurį mes kalbiname norėdami duoti jam pasiūlymą, taip pat išgirsta šiuos reikalavimus, arba tiesiog nesulaukia skambučio, jei jų neatitinka. Beje, visada atsiranda tokių, kurie linkę išbandyti reikalavimų stiprumą: jei skelbime reikalaujama anglų kalbos, visada atsiras bent keletas besidominčių „gal galima išsiversti su rusų?“

 

Bendraudami su darbdaviais ir būsimais finansų specialistų vadovais bei kolegomis, didžiąją laiko dalį, sakyčiau 98% laiko, skiriame tam, kad išsiaiškintume, koks visgi žmogus laukiamas kolektyve: koks asmuo galėtų būti naudingas verslui, kokios asmeninės savybės leistų geriausiai prisitaikyti prie esamo kolektyvo, o gal komandoje kažkokių savybių ar kompetencijų dabar stokojama ir būtų gera proga jas pritraukti? Tačiau apie tai, kokio žmogaus tikimės mūsų komandoje, neretai skelbimuose rašoma jau antrame plane ir gana abstrakčiai: pavardiname keletą asmeninių savybių (pvz. kad tikimės atsakingo ir komandoje gebančio dirbti žmogaus). Nors skambučio, kur kandidatas klaustų - „gyvenime esu linkęs elgtis neatsakingai; darbo skelbime rašote, kad tikitės atsakingo žmogaus, bet gal aš turiu šansų?“, tikrai nesame sulaukę. Tada kyla klausimas, kokia tokių savybių vardijimo prasmė?

 

Kita tema, apie kurią vis garsiau kalbama, bei ryški tendencija matoma kasdien nagrinėjant darbdavių ir darbuotojų santykius bei poreikius - tai mokymosi visą gyvenimą klausimas. Vis dažnesnės situacijos, kuomet darbdavys yra pasirengęs mokyti naują darbuotoją, kad jis gebėtų atlikti reikiamą darbą. Svarbu, kad atitiktų vertybės ir būtų motyvacija. Tačiau dar būna ir kitaip. Prieš keletą dienų turėjau gan ilgą ir intensyvų pokalbį su vienu iš mūsų mylimiausių klientų apie ateinančio į įmonę naujo žmogaus motyvaciją („mylimiausio“ rašau ne šiaip sau, kompanija iš tiesų rūpinasi žmonėmis, kuriuos mes jiems rekomenduojame, o tokie klientai – mūsų mylimiausi). Klausimų ir abejonių klientui kėlė tai, kad pokalbio dėl darbo metu kandidatas intensyviai klausinėjo apie mokymosi galimybes, apie norą vystyti tam tikras kompetencijas, apie kompanijos siūlomus mokymosi būdus bei investicijas į tai. Šie klausimai darbdavius vis dar glumina, nors mums jie jau atrodo natūralūs ir netgi būtini šiandieniniame kontekste.   

 

Grįžkime prie finansų ir darbo rinkos. Prognozuojama, kad 97% finansų specialisto darbo gali būti kompiuterizuota - taigi, ką veiksime rytoj?   Ką gi mums reiktų mokytis ir kokia kompetencijas ugdyti, kad mūsų atlygis nenugultų robotų kišenėse ? Pagrindinės tendencijos  apie tai, kaip keisis finansų žmogaus kasdienybė artimoje ateityje, labai gražiai išvardintos tyrimo “The DNA of the CFO 2016” išvadose. Partnerystės versle poreikis, sparčiai vystomos technologijos, dideli duomenys bei jų analizė kels didžiausius iššūkius ketinantiems išsilaikyti darbo rinkoje ir išlikti konkurencingais.

 

Prognozuojama, kad didžiausią konkurencinį pranašumą įgis tie žmonės, kurie gebės analizuoti, susieti ir palyginti nepalyginamus dalykus, bei daryti išvadas nagrinėdami duomenis, sunkiai įkandamus robotams. Kokie tai duomenys? Tai socialiniai visuomeniniai judėjimai, geopolitinė situacija, klimato kaitos rodikliai, įrašai sveikatos istorijoje ir pan. Ten, kur yra galimybė pasitelkti ne tik technologijas, bet ir žmogiškąją patirtį, socialinių tinklų galią, emocinę kompetenciją ar intuiciją – numatomas žmogaus pranašumas prieš technologijas.

 

Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad mūsų specifinis išsilavinimas, šiuolaikinių technologijų valdymo įgūdžiai, bei kelios užsienio kalbos – tai tik baziniai gebėjimai, kurie nesuteikia jokio išskirtinumo. Vis daugiau dėmesio skiriama nuolatiniam žmogiškojo kapitalo vystymui: mokymuisi visą gyvenimą, gebėjimui kurti ir išlaikyti ryšius, bendradarbiauti, kritiškai mąstyti bei priimti kūrybiškus sprendimus. Joks diplomas šių gebėjimų nesuteikia.

 

Šmaikštaujant, jei kas galvoja, kad dar spės iki pensijos ramiai prabūti ramioje darbo vietoje su skaičiuotuvu rankose, noriu atkreipti dėmesį, kad daugelis futuristinių prognozių daroma apie 2020 metus (matyt gražus skaičius). O pažvelgus į kalendorių matome, kad jau laikas galvoti apie Kalėdines dovanas, o 2020-ieji startuoja praktiškai už dviejų metų.   

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload