© Lietuvos vadybos konsultantų asociacija

Visos teisės saugomos

Franšizavimo istorija Lietuvoje: nuo 90-ųjų iki šios dienos

November 13, 2017

2017 metų lapkričio pradžioje „Verslo žiniose“ pasirodė straipsnis „Pirmųjų investuotojų uždavinys Lietuvoje – rasti angliškai kalbančių žmonių“, kuriame buvo pateiktos kelios Iljos Malkin iš UAB „Advanced Advice“ mintys apie franšizavimo raidą Lietuvoje. Turint omenyje, kad originalus tekstas buvo kur kas ilgesnis, dalinamės juo visu.

 

Trumpai apie franšizavimą – prisiminkime, kas tai

 

 

Nors šiomis dienomis franšizavimo fenomenas jau yra gan plačiai žinomas Lietuvoje, tačiau apsidrausdamas dažno pokalbio pradžioje stengiuosi priminti pagrindines šios srities tezes ir sąvokas. Taigi, franšizavimas yra verslo organizavimo būdas, kai vienas subjektas (franšizės davėjas) laikinai perleidžia teisę naudotis savo sukurto franšizuojamo verslo modeliu, „know-how“ ir verslo identiteto elementais kitam subjektui (franšizės gavėjui) apibrėžtoje teritorijoje ir už apibrėžtą mokestį.

Yra įprasta manyti, kad sparti franšizavimo plėtra prasidėjo XX amžiaus viduryje JAV atsiradus tokiems šiandien puikiai žinomiems tinklams, kaip „Kentucky Fried Chicken │ KFC“ (1930), „McDonald‘s“ (1940), „Dunkin Donuts“ (1950) ar „Burger King“ (1954).

 

Devyniasdešimtieji – pirmųjų franšizių atsiradimas

 

Franšizavimo plėtrą Lietuvoje sąlyginai skirstau į tris etapus. Pirmosios franšizės Lietuvoje atsirado praktiškai iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo, o pradinis franšizavimo vystymosi etapas truko iki devyniasdešimtųjų pabaigos. Tuo metu tarptautiniai franšizės tinklai atsargiai žvalgėsi į neseniai Nepriklausomybę atgavusią Lietuvą ir vertino verslo rizikas. Tie iš jų, kuriuos verslūs lietuviai sugebėjo įtikinti šalies perspektyvomis, tuo metu atidarė Lietuvoje pirmuosius savo padalinius, tarp kurių buvo „McDonald‘s“ restoranai, „United Colors of Benetton“ parduotuvės, „Avis“ automobilių nuomos punktai ir kiti.

 

XXI amžiaus pradžia – franšizavimas įgauna pagreitį

 

 

Dutūkstantųjų metų pirmąjį dešimtmetį vykęs antrasis franšizavimo plėtros Lietuvoje etapas pasižymėjo stambesnių užsienio franšizės tinklų plėtra Lietuvoje, kurią nemaža dalimi sąlygojo ir pirmųjų "shopping mall" koncepcijos prekybos centrų, tokių kaip Vilniaus Akropolis (2002), Europa (2004), Klaipėdos Akropolis (2005), Mega (2005), Kauno Akropolis (2007) ir t.t., atsiradimas. Taip rinkoje atsirado tokie prekiniai ženklai, kaip „The Body Shop“, „Mango“, „Hugo Boss“, „Zara“, „KFC“, „JYSK“ ir daugelis kitų. Dalis pažangesnių Lietuvos verslininkų taip pat pradėjo aktyvius eksperimentus franšizavimo srityje. Tuo metu savo franšizes pristatė tokie Lietuvos verslai, kaip „Kesko Senukai“, „Čili pica“, „Pizza Jazz“, „Kemi“, „Audimas“ ir kiti. Taip pat svarbu prisiminti, kad 2001 metais Lietuvoje įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas, kurio šeštosios knygos XXXVII skyriuje pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo nustatytas atskiras franšizavimo teisinis reguliavimas.

 

Naujausia istorija – išėjimas į tarptautinę areną

 

Trečiasis franšizavimo plėtros etapas prasidėjo dutūkstantųjų metų pirmojo dešimtmečio pabaigoje ir tęsiasi iki šiol. Šio etapo pradžia siejama su Lietuvos franšizės centro įkūrimu 2008 metais. Nemaža dalimi būtent Franšizės centro veiklos dėka apie franšizavimą Lietuvoje sužinojo ne tik stambių įmonių, bet ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovai. Nedidelių, bet sėkmingų lietuviškų verslų atstovai, žavėdamiesi užsienio franšizių sėkmės istorijomis ir puoselėdami savo tarptautinės plėtros ambicijas, ėmėsi franšizės davėjo verslo kūrimo. Tokiu būdu atsirado tokie šiai dienai kojas franšizavime vis dar apšildantys franšizės davėjai, kaip „Paysera“, „Julia Janus“, „Drama Burger“, „Capital Realty“, „Caffeine Roasters“, „Donut Lab“, „Vynoteka“, „Crustum“ ir kiti. Franšizavimo populiarumo augimas lėmė ir tai, kad Lietuvoje pradėjo daugėti iki tol nežinomų užsienio prekinių ženklų franšizių gavėjų, tarp kurių „BNI“, „BoConcept“, „Pingu‘s English“, „Talent Garden“, „Siut Supply“ ir kiti.       

 

Franšizių kelias Lietuvoje – ne tik rožėmis klotas

 

Nors absoliuti dauguma mano paminėtų Lietuvoje veikiančių franšizės sistemų yra gan sėkmingos, tačiau Lietuvos franšizavimo istorijoje buvo ir nesėkmių. Pavyzdžiui, pirmasis „KFC“ ir „Pizza Hut“ startas Lietuvoje dutūkstantųjų metų pirmojo dešimtmečio viduryje baigėsi nesėkme, „Subway“ buvo priverstas uždaryti savo pirmą restoraną Vilniaus Vokiečių gatvėje, o „Statoil“ tinklui teko dėl pažeidimų nutraukti sutartį su savo franšizės gavėju. Aišku, buvo ir daugiau mažiau žinomų nesėkmės istorijų, tačiau dažnas verslininkas į jas žiūri filosofiškai, suvokia padarytas klaidas ir nepuola kaltinti viso franšizavimo verslo modelio dėl savo nesėkmės. 

 

Franšizavimas šiandien – jau neblogai, bet gali būti geriau

 

 

Tuo tarpu sėkmingų franšizės davėjų ir gavėjų Lietuvoje daugėja. Mūsų skaičiavimu, šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia – tai yra turi bent vieną franšizės gavėją – virš 160 franšizės davėjų, apie 80% kurių sudaro užsieniečiai. Rinkoje franšizes siūlo ir apie 30 aktyvių lietuviškų franšizės davėjų, be kurių yra dar bent 20-30 naujų užsienio franšizės davėjų, kurie šiuo metu aktyviai žvalgosi franšizės gavėjų Lietuvoje. Mūsų duomenimis, pagal franšizę Lietuvoje veikia virš 750 verslo padalinių, t.y. viešo maitinimo įstaigų, parduotuvių ar paslaugų teikimo centrų. Daugiausiai Lietuvoje skirtingų franšizių yra įsigijusi „Apranga“, o „Kesko Senukai“ turi daugiausiai franšizės gavėjų.

 

Lietuva Europos kontekste – yra kur pasitempti

 

Ir, nors minėti franšizavimo paplitimo rodikliai atrodo neblogai, visgi, naudojant sportinę terminologiją, Lietuva yra trečios franšizavimo lygos žaidėjas Europos mastu. Pirmoje lygoje žaidžia gilias franšizavimo tradicijas turinčios šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija. Antroje lygoje buriasi Lenkija, Portugalija, Čekija, Skandinavijos ir kitos Europos šalys, kurių rinkos yra patrauklios dėl savo dydžio ir augimo tempų, bet vis dar nėra pakankamai prisotintos ir pasižymi aktyviu franšizavimo apimčių augimu. Lietuvai gi dėl mažos vidinės rinkos ir nepakankamo tarptautinio mūsų verslų konkurencingumo bei žinomumo tenka trečioje lygoje stumdytis su tokiomis šalimis, kaip Latvija, Estija, Rumunija, Slovėnija ir t.t.

 

Daug žadanti ateitis – sėkmė yra mūsų pačių rankose

 

 

Žvelgiant į ateiti, norėtųsi, kad Lietuva ne tik užimtų pirmaujančią poziciją tarp tokių pat nedidelių Europos šalių, bet ir sugebėtų verslo pasauliui pasiūlyti pirmosios lygos vertas franšizes. Mano vertinimu, potencialą mes tam turime. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais Lietuvoje atsiranda vis daugiau įdomių verslų, siūlančių klientams konceptualius produktus ar paslaugas, suasmenintą aptarnavimą ir kitas papildomą vertę klientams kuriančias naujoves. Konceptualių verslų populiarumas yra toks didelis, kad jie nuolatos sulaukia ne tik padėkų ir pagyrų iš savo klientų, bet, anksčiau ar vėliau, gauna užklausas dėl jų verslo franšizės pardavimo. Jei tokie verslai, kurie sėkmingai tenkina vartotojų poreikius, be to dar stabiliai generuoja „gerą“ pelną ir veikia pagal aiškią verslo sistemą (nuspėjamai ir patikimai), jų galimybės plėstis franšizės būdu smarkiai prasiplečia.

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload